Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis po Europos jaunių krepšinio čempionato antrojo etapo E grupės trečiųjų rungtynių su Latvija, kurias mūsiškiai laimėjo po dramatiškos kovos rezultatu 78:75 ir iškovojo šeštą pergalę iš eilės bei užsitikrino pirmą vietą grupėje, sakė, kad pergalė nebuvo tokia, po kurios reiktų džiūgauti.

„Mes žaidėme labai prastai, o Latvija – gerai. Latviai gerai rungtyniauja visame turnyre, jie susispaudė po krepšiu, o mums tolimi metimai nekrito. Pradžioje stengėmės žaisti per Joną (Valančiūną), bet varžovai dvigubino prieš jį gynybą, Jonas kamuolį atmesdavo, bet mes to neišnaudodavome“, – kalbėjo lietuvių treneris.

K. Maksvytis pripažino, kad jo auklėtinai ypač strigo latvių aikštės gynyboje.

„Zoninė varžovų gynyba, o mes netekome metiko – Deivido Pukio. Aš nekaltinu Deivido, jis buvo mūsų garvežys per pirmas penkerias rungtynes. Prieš varžovų „zoną“ kamuolys judėjo lėtai ir mes dar nepataikėme“, – analizavo K. Maksvytis.

Tačiau tokioje išvargtoje pergalėje Lietuvos rinktinės treneris įžvelgė ir teigiamų bruožų.

„Labai gerai tokia sunki pergalė psichologiškai. Bus mums, kaip šaltas dušas. Prieš tai labai lengvai iškovodavome pergales. Sunkus laimėjimas mums išeis į naudą“, – prognozavo Lietuvos ekipos strategas.

J.Valačiūnas: neįvertinome latvių ir tragiškai nepataikėme

J. Valančiūnas tradiciškai buvo rezultatyviausias (22 taškai) ir naudingiausias lietuvių gretose (17 atkovotų kamuolių, 3 blokai, 5 išprovokuotos pražangos).

„Prasti įspūdžiai rungtynių. Vienos iš prasčiausių mūsų rungtynių čempionate. Tragiškai nepataikėme, visi mūsų metimai skrido pro šalį. Gal nesusikoncentravimas? Galima buvo laukti latvių pasipriešinimo, nes tai gera komanda. Mes jų neįvertinome“, – teigė Lietuvos rinktinės centras.

J. Valančiūnas pripažino, kad jam asmeniškai sudėtinga buvo išsivaduoti iš kelių žaidėjų gynybos gniaužtų.

„Pradžioje latviai prieš mane gynėsi vienas prieš vieną, bet kai nieko iš to neišėjo, bandė susispausti po krepšiu“.

Lietuvos rinktinės lyderio nuomone, sunkiausios buvo paskutinės minutės.

„Manau, kad paskutinės minutės buvo sunkiausios, kai švieslentėje degė lygūs skaičiai. Neteko dirbti su psichologais. Patys stengiamės surikiuoti savo mintis. Vieniems tai sekasi, kitiems – ne“, – pastebėjo J. Valančiūnas.

Dainius Žygelis, www.delfi.lt